apnirti — 1 apnìrti intr. aptekti: Apniraũ vandenimi, įvažiavęs į upį J. nirti; apnirti; įnirti; išnirti; nunirti; panirti; pranirti … Dictionary of the Lithuanian Language
išnirti — 1 išnìrti intr. 1. išlįsti iš vandens, išnerti į paviršių, išplaukti: Kai ruonis išnyra į paviršių, didžiosios lokio letenos griūva jam ant galvos rš. O štai iš žolių tankynės lėtai išnyra lydeka rš. 2. staiga pasirodyti matomoje vietoje: Štai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nirti — 1 nìrti, nỹra ( sta, nir̃na Grd), o intr. 1. lįsti į vandenį, nerti: Šen ten iškišdavo galvą upinis arklys ir vėl nirdavo gilyn rš. Irklai supliuškėję niro į vandenį rš. Pats vienu ypu niro krūtine lovin, prunkšdamas prausėsi J.Balt. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
nunirti — 1 nunìrti intr. 1. nugrimzti, nunerti: Senis Dundys nuniro į verpetus rš. Nuniro uzbonas į šulinę J. Žvilgąs kaliošas nuniro dumble sp. Šokau nuo balkio į šalinę ir nunirau į šiaudus rš. | prk.: Nepasiekusi vasaros dienovidžio, vėl suko saulė į… … Dictionary of the Lithuanian Language
panirti — 1 panìrti intr. 1. pasinerti: Jauniausias žvejas paniro į vandenį rš. Išplūdo ant vandens laumė, tik capt už kultuvės, ir paniro LzP. Meškerės siūlas paniro vandenyje J.Dov. Nemune yr tokių vietų, ka pagalį mesk, tai jis atsistoja i stačias… … Dictionary of the Lithuanian Language
įnirti — 1 įnìrti intr. 1. įlįsti, įnerti kur: Riebioji žuvis pati įniro į paspęstą bučių rš. Šiandieną mažne įnirau į Blendžiavą Slnt. 2. įbėgti: Į krautuvę įnirau, bet duonos nebgavau Varn. Vaikinas vejamas įniro į vidų rš. nirti; apnirti; įnirti;… … Dictionary of the Lithuanian Language